PRISTATYTA TVARIAIS METODAIS KURIAMA PREMJERA „PJESĖ GYVENANTIEMS IŠNYKIMO LAIKAIS“
Sausio 26 d. Lietuvos nacionalinis dramos teatras žiūrovus pakvietė į pirmąją 2024 metų premjerą „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“. Spektaklį apie žmonijai gresiantį išnykimą, eikvojamus išteklius ir netektis kuria vienas iš LNDT meno vadovų ir režisierius Antanas Obcarskas. Tai kartu su užsienio prodiuseriais statomas spektaklis, kuriamas laikantis tvarumo principų.
„Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“ yra kūrinys apie gyvenimo vertę, mirties neišvengiamybę, atsiradimo stebuklą ir išnykimo teorijas. Pagrindinis pjesės veikėjas, kurį įkūnys aktorius Gytis Ivanauskas, pasakoja apie mūsų planetą – kaip ji pradėjo formuotis, kaip atsirado ir išnyko įvairios rūšys ir kaip gyvename šiais laikais. Ar gali būti, kad pramonės, žmogaus veiklos, įvairių verslo šakų sąlygota klimato krizė atvedė žmoniją prie šeštojo išnykimo ribos?
„Man nėra sunku kalbėti apie netektis. Nes gyventi išnykimo laikais – tai yra gyventi ne tik sumaištyje, kuria dabar virto mūsų pasaulis (o gal jis toks visada ir buvo?), bet ir išgyventi netektis savyje, išgyventi netenkant savo artimųjų, netenkant galimybių, meilės, lūkesčių, išgyventi netenkant netgi savęs pasaulio kisme“, – sako spektaklio režisierius Antanas Obcarskas.
Masinis išnykimas – tai geologinis laikotarpis, kai išnyksta didelė dalis biologinės įvairovės arba atskirų rūšių – bakterijų, grybų, augalų, žinduolių, paukščių, roplių, varliagyvių, žuvų, bestuburių. Paskutinis penktasis masinis išnykimas buvo prieš 65,5 mln. metų, kai Žemėje nebeliko dinozaurų.
Pasauliui atsidūrus ties ekologinės katastrofos slenksčiu, teatras taip pat persvarsto, kaip galėtų veikti tvariau. Lietuvos nacionalinis dramos teatras kartu su dar 13 kitų lyderiaujančių Europos teatrų pirmą kartą vykdo unikalų projektą STAGES.
Šio bendro spektaklio, kuriamo daugiau nei dešimtyje teatrų (Šveicarijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, Švedijoje, Portugalijoje, Belgijoje, Taivane, Slovėnijoje ir Lietuvoje) iniciatorė režisierė Katie Mitchell kartu su Miranda Rose Hall adaptavo pjesę taip, kad ši galėtų būti perstatoma ir aktualizuojama kiekvienoje šalyje. Siekiama, kad spektaklis „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“ visur būtų kuriamas taupant išteklius, atsisakant nebūtinų kelionių, skrydžių. Rodant spektaklį, jame gali būti naudojama tik ta elektra, kurią sugeneruoja scenoje esantys aktoriai, ir jos galia negali viršyti 150 vatų.
„Įvykdyti koprodiuserių reikalavimą ir rasti elektrą generuojančią įrangą nebuvo lengva. Svarstėme įvairius variantus, net galimybę įrangą pasigaminti patiems, tačiau tai pasirodė per sudėtinga ir ne itin tvaru, todėl susitelkėme į baigtinio prietaiso paieškas. Labai džiaugiamės, kad galiausiai suradome lietuvių įmonę „Tukas EV“. Jų sukurtas dviratis generuoja elektros energiją, yra stilingas, pagamintas iš perdirbto aliuminio, be to, tai lietuvių sukurtas daiktas. Džiaugiamės užsimezgusia partneryste, o šiuo atradimu pasidalinsime ir su užsienio partneriais“, – sako spektaklio prodiuserė Lukrecija Gužauskaitė.
Minant dviračio-treniruoklio „HR Bank“ pedalus ne tik treniruojamasi, bet ir įkraunama dviračio baterija, o jos sukauptą energiją galima keletą valandų naudoti įvairiems elektriniams namų prietaisams. Dviračio kūrėjai sako, kad 15 minučių mynimo pakanka sugeneruoti energijos, kad įkrautų telefono bateriją.
Tvarumo taisyklių buvo laikomasi ir kuriant spektaklio vizualą: fotosesijos metu studijoje nebuvo naudojami prožektoriai ar kiti elektros energiją naudojantys prietaisai. Kadangi buvo fotografuojama be apšvietimo, Tomas Kauneckas, vienas profesionaliausių mados ir reklamos fotografų Lietuvoje, nuotraukai sukurti pasitelkė naktinio matymo prietaisą, kuris aktorių Gytį Ivanauską užfiksavo visiškoje tamsoje.
„Tai jau ketvirtas mano bendras spektaklis su Antanu Obcarsku. Man su juo visada labai įdomu ir gera dirbti, tad nė kiek neabejojau, kai atsirado ši galimybė. Sakyčiau, kad spektaklis yra apie žmogiškumą ir laikinumą. Savo laikinume mes visi galėtume būti žmogiškesni. Kažkada žmonės vienijosi, kad pažabotų ugnį ir sumedžiotų mamutą, o dabar žmonės „ėda“ ir žudo vieni kitus. Ir kaip yra parašyta pjesėje, jei taip bus ir toliau – tai mes visi susinaikinsime. Visi mirsime. Nes tai, kaip mes rūpinamės vienas kitu parodo, kaip mes rūpinamės gyvybės voratinkliu Žemėje“, – sako pagrindinio vaidmens kūrėjas Gytis Ivanauskas.
Spektaklyje taip pat pasirodys Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai, kuriems patikėtas Choro vaidmuo. Scenografiją ir kostiumus šiam spektakliui kuria Vitalis Čepkauskas, režisierius-asistentas – Rokas Lažaunykas, prodiuserė – Lukrecija Gužauskaitė.
